Kategorijos
Visi Verslas Klausimai TOP MOTERYS Renginiai Startup Idėjos E.Įrankiai Video Pilna svetainė
Verslas
Array
(
    [articles.php?id=8] => Verslas svetur
    [articles.php?id=9] => Verslo idėja
    [articles.php?id=10] => Verslo gidas
    [articles.php?id=11] => Mano verslas
    [articles.php?id=12] => Verslo sąlygos
    [articles.php?id=13] => Sėkmės istorijos
    [articles.php?id=14] => Franšizė
)
Verslas svetur Verslo idėja Verslo gidas Mano verslas Verslo sąlygos Sėkmės istorijos Franšizė

Susižavėjimas linu ir prancūziška kultūra išaugo į verslo idėją

Arneta Matuzevičiūtė
2019-11-06 09:00:33
Jau beveik devynerius metus Prancūzijoje gyvenanti Laima Stasiūnaitė pastebėjo, kad lino gaminiai šioje šalyje labai vertinami, o dėvėti juos dažniausiai renkasi labiau pasiturintys asmenys.

„Dauguma lino nepažįsta. Dažnai pačiupinėję audinį nustemba, kaip jis gali būti toks minkštas, malonus ir jaukus“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Sukauptą patirtį bei smalsumą moteris nukreipė į kūrybą ir sukūrė naują drabužių prekių ženklą „Laima Creations“. Asortimente galima rasti lininių marškinių, kombinezonų, suknelių ir net gintarinių papuošalų.

„Nors esu toli nuo gimtosios šalies, norisi puoselėti lietuviškumą ir žmonėms padėti atskleisti jo grožį“, – teigia prekių ženklo įkūrėja.

Atrado ir susižavėjo

L. Stasiūnaitė gimė ir užaugo Panevėžio rajono Skaistgirių kaime. Čia pradėtus mokslus tęsė Panevėžyje, kur po pamokų dar skubėdavo ir į muzikos mokyklą.
„Turiu dar tris seseris ir du brolius. Esu jauniausia, tad neretai tekdavo laukti, kol vyresniesiems baigsis užsiėmimai dailės mokykloje. Kad laikas eitų greičiau, ir aš į tas dailės pamokas užsukdavau“, – kūrybinio džiaugsmo atradimą prisimena moteris.

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją ji baigė su menine pakraipa. Būdama aktyvi ir sunkiai vienoje vietoje nustygstanti asmenybė, stengėsi išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų.
„Baigusi gimnaziją prisijungiau prie vaikų vasaros stovyklos vadovų būrio. Tuomet dar nebuvau tikra, ką noriu toliau veikti gyvenime. Per vieną stovyklautojų išvyką į vienuolyną susipažinau su vienuoliu, kuris pasiūlė vykti į Prancūziją padirbėti aukle. Pasitarusi su seserimis, nusprendžiau pabandyti“, – pasakoja L. Stasiūnaitė.

Tuomet aštuoniolikmetė į svečią šalį išvyko nemokėdama kalbos. Pradžia buvo sudėtinga, tačiau kupina naujų patirčių. Ji apsigyveno karininkų šeimos namuose, kur ir prižiūrėjo vaikus, tad netrukus susipažino su prancūzų kultūra, pramoko kalbą.

„Iš pirmo žvilgsnio prancūzai atrodo laisvesni nei santūrūs lietuviai, tačiau jie sunkiai prisileidžia užsieniečius, turi savitas tradicijas, retai jas laužo ir neskubėdami mėgaujasi gyvenimo malonumais“, – pastebi skaistgirietė.

Šie faktai ją taip sužavėjo, kad po poros metų grįžo atgal į Lietuvą, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir baigė prancūzų filologiją. Tada ji vėl susikrovė lagaminą ir išvyko į lietiniais bei vynu garsėjančią šalį.

„Prancūzija man labai patinka. Teko gyventi Paryžiuje, kitose vietose šiaurinėje šalies dalyje, o šiuo metu apsistojau Kanuose. Pasiilgstu Lietuvos, savo šeimos, dažnai parvykstu, bet apie galutinį grįžimą dar tikrai nesvarstau“, – sako barmene svečioje šalyje dirbanti moteris.

Idėją dar brandina

Per tuos devynerius metus buvo laikas, kai L. Stasiūnaitė gyveno Lietuvoje ir net susirado darbą. Savo iniciatyva nusiuntė gyvenimo aprašymą į AB „Linas“, ten jos prancūzų kalbos mokėjimas pasirodė kaip puiki perspektyva plėsti eksportą į šį regioną.

„Išdirbau ten nepilnus metus, bet per tą laiką išmokau labai daug apie liną, audinius, kaip jis gaminamas ir kaip tinkamai jį panaudoti. Tai buvo patirtis, suteikusi man gausų žinių bagažą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūčiau sukaupusi. Kai grįžau atgal į Prancūziją, buvo apmaudu visa tai paleisti vėjais, tad nusprendžiau pradėti kurti savo drabužius, – pasakoja naujo prekių ženklo įkūrėja. – Juo labiau kad prabangių pasibuvimų Kanuose metu matydavau pasiturinčius žmones, pasipuošusius lino gaminiais.“

Kurį laiką ji dairėsi idėjų, svarstė, nuo ko pradėti. Prisiminė visas sesių lankytas dailės pamokas, mokykloje įgytą meninę patirtį ir išgrynino idėją. Šiuo metu ji savo kūrinių viziją perteikia įmonei, kuri paruošia brėžinius, o drabužius siuva nedidelė siuvyklėlė Panevėžyje. Prekes pateikia internetinėje parduotuvėje ir labai tikisi vieną dieną įsirengti nuosavą butiką.
„Kol kas ištikimiausi mano klientai yra draugai bei pažįstami, o dažniausiai kreipiasi prancūzai, norintys įsigyti unikalų gaminį. Tikiu, kad linas gali būti įdomus ne tik lietuviams, bet ir užsienio žmonėms. Neturiu tikslo įtikti tik vienos šalies piliečiams. Internetas tuo ir palankus, kad galima pasiekti labai daug įvairių žmonių“, – sako pašnekovė.

Sumanytą idėją ji įgyvendino vedama smalsumo, su mintimi, kad jei nepadarys dabar, tai nepadarys niekada. O apie nuosavą verslą galvojantiems žmonėms pataria bandyti.
„Tik taip sužinosi, ar idėja sėkminga. Savo atveju labai tikiuosi, kad kada nors galėsiu papasakoti apie sėkmę, sėdėdama man pačiai priklausančioje parduotuvėlėje. Niekada negali žinoti“, – svarstymais pokalbį baigia L. Stasiūnaitė.

„Laima Creations“