Kategorijos
Visi Verslas Klausimai TOP MOTERYS Renginiai Startup Idėjos E.Įrankiai Video Pilna svetainė
Verslas
Array
(
    [articles.php?id=8] => Verslas svetur
    [articles.php?id=9] => Verslo idėja
    [articles.php?id=10] => Verslo gidas
    [articles.php?id=11] => Mano verslas
    [articles.php?id=12] => Verslo sąlygos
    [articles.php?id=13] => Sėkmės istorijos
    [articles.php?id=14] => Franšizė
)
Verslas svetur Verslo idėja Verslo gidas Mano verslas Verslo sąlygos Sėkmės istorijos Franšizė

Ryžosi atidaryti juvelyrikos studiją

Kamilija Linkutė
2019-08-06 09:00:00
Prieš 11 metų juvelyrų kelią pradėję Rūta (29) iš Šilalės ir panevėžietis Martynas (30) Vaitiekūnai jau daugiau nei metus Panevėžyje plėtoja juvelyrikos studiją „Pumpurai“. Kiekvienas papuošalas kuriamas pagal individualią užsakovų istoriją, o jo kaina būna aiški tik visiškai pabaigus dirbinį.
 
Rūta ir Martynas susipažino studijuodami Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Po studijų pora tapo vyru ir žmona, o visai neseniai ir sėkmingais verslo partneriais. Martynas su juvelyrika nesiskyrė nuo pat studijų pradžios, o Rūta buvo nuklydusi į kitas sritis, kurios dabar padeda plėtojant verslą. Apie juvelyrikos studiją pora svajojo nuolat, tačiau tik prieš pusantrų metų, nepristigę drąsos, svajonę įgyvendino. „Tikriausiai prieš pusantrų metų natūraliai atėjo jausmas, kad jau dabar galime pradėti dirbti sau. Viena pati nebūčiau pasiryžusi tokiam iššūkiui, tačiau, šalia esant gyvenimo partneriui bei žiūrint kartu ta pačia kryptimi, dvejonių nebeliko“, – atskleidžia pašnekovė.

Stereotipai apie moteris juvelyrės nesustabdė

Dauguma, išgirdę žodį „juvelyras“, prieš akis mato papuošalus gaminantį vyrą, tačiau Rūta yra linkusi neigti šį stereotipą: „Ne paslaptis, kad gyvuoja įvairūs stereotipai apie moteris juvelyrikoje, kad jos negali būti juvelyrės, kad tai vyriška sritis, o jos neturi fizinės jėgos... Taip, iš dalies su tokia vyraujančia nuomone sutinku, bet tvirtai žinau, kad nėra neišsprendžiamų problemų. Yra įvairiausių technologijų, kaip galima pasiekti norimą rezultatą, todėl ne visada reikia fizinės jėgos, kad pagamintum papuošalą“, – pasakoja moteris.
 
Pavadinime slypi metafora

Išskirtinis lietuviškas pavadinimas, pasak pašnekovės, atsirado savaime: „Startavome ankstyvą pavasarį, kartu su iš po žiemos miego bundančia gamta, kai medžiai pradėjo krauti pumpurus. Tada, kai gamta pradeda naują gyvenimo ciklą, mes pradėjome savąjį. Pumpurai skleidžiasi į žiedus, kuriuos mes gaminame, perduodame iš šeimos į šeimą“, – simbolinio pavadinimo atsiradimą aiškina Rūta.

 
„Specialistai teigia, kad Lietuvoje demografija mažėja (juokais), bet mes stebime kitą tendenciją – žmonės tuokiasi, kuria šeimas, todėl daugiausia gaminame vestuvinius žiedus“.
Rūta


Produkcijos namų neprimenanti studija dažnai trikdo svečius

Pašnekovė neslepia, kad dauguma užsukę į studiją sutrinka: „Ilgą laiką mąstėme, kokia viso to priežastis. Ir tik visai neseniai suvokėme! Pas mus nėra klasikinio juvelyrikos salono įvaizdžio, kuriame būtų vitrinos, pilnos pagamintų gaminių. Pravėrę duris tikriausiai ne vienas pagalvoja, kad pakliuvo į kažkieno namus, nes randa tik ilgiems pokalbiams skirtą sofą ir staliuką su baziniais pavyzdžiais. Todėl atsirandanti pavadinimo metafora nusako ir mūsų požiūrį į kūrybinį procesą. Nenorime rodyti galutinių gaminių kaip vienintelių ir nekintančių.“
 
Papuošalų vertė ne vien materiali

„Mes visuomet pabrėžiame, kad, įdėjus savo istorijas ir simbolikas, papuošalai yra ne materialiai brangūs, bet tampa neįkainojami emocine prasme. Iš pigesnių medžiagų pagamintas papuošalas neretai tampa brangesnis už bet kurį brangiu deimantu puoštą žiedą. Kiekvieno kliento atveju yra vystomas atskiras kūrybinis procesas, kuriam reikia ne tik amato išmanymo, bet ir įsiklausymo į kliento poreikius.“
 
Verslininkai džiaugiasi, kad užsakymų sulaukia tikrai nemažai: „Specialistai teigia, kad Lietuvoje demografija mažėja (juokais), bet mes stebime kitą tendenciją – žmonės tuokiasi, kuria šeimas, todėl daugiausia gaminame vestuvinius žiedus. Medžiagų naudojimas taip pat neapsiriboja klasikiniais ir akiai įprastais aukso ar sidabro gaminiais, bet, atsižvelgiant į kliento atvirumą, galima naudoti ir medį, ir mamuto iltį, marmurą...“
 
Aplinkiniai neabejojo poros sėkme

Nors daugelį artimieji atkalbinėja nuo verslo, norėdami apsaugoti nuo finansinių nuosmukių, Rūtos ir Martyno istorijoje buvo priešingai – artimieji labai ilgai porą įkalbinėjo pradėti verslą. Tačiau pora tam ryžosi tik visiškai patikėjusi savo jėgomis: „Ne paslaptis, kad, iš meno srities bandant ateiti į verslą, reikia galvoti ne tik apie kūrybą, bet ir apie kasdienę duoną. Pradinės investicijos buvo gautos ir iš paramos naujam verslui, ir iš asmeninių kišenių, didelę paramą ir palaikymą turime ir iš mano šeimos. Apie atsipirkimą negalvojame, nes kiekviena investicija į įrangą yra krūvio mažinimas mūsų nepakeičiamoms rankoms, taip pat darbo procesą gerinančios priemonės, todėl finansinis atsiperkamumas sunkiai įvertinamas.“
 
Verslą plėtoti padeda klientai

Rūta teigia, kad dažnai vystyti verslą padeda patys klientai: „Būtent jie padėjo išsigryninti ir darbo stilių, kai suvokėme, kad su masinės gamybos technologijomis ir kainomis mes nepakonkuruosime. Padėjo suvokti, kad gamindami tai, ko jie negali rasti parduotuvėse, mes būsime būtent tie, kurių jie ieško.“ Verslininkus gelbėja bendradarbystės centre „Spiečius“ vykstanti mentorystės programa ir socialinis tinklas „Facebook“: „Iš pastarojo ir sulaukiame daugiausia klientų, kurie vėliau kaip mūsų ambasadoriai iš lūpų į lūpas platina žinią apie mus. Prie „Facebook“ aktyvumo prisideda ir mūsų fotografai „Savifoto.lt“. Dėl jų didelės kantrybės darbui su mumis galime skleisti vaizdinę žinutę ne tik vietinėje Panevėžio, bet ir visos Lietuvos rinkoje.“
 
Pradedantiesiems Rūta ir Martynas linki tikėti savimi: „Svajokite, o kad verslas nebūtų vien tik finansinė ataskaita ir materialinės naudos sau ieškojimas, nepamirškite į kuriamą produktą ar paslaugą įdėti nuoširdumo ir atsakingumo. Dalinimasis su kitu grįžta su kaupu. Linkime niekada nenuleisti rankų ir nenustoti tikėti savo idėja.“