Kategorijos
Visi Verslas Klausimai TOP MOTERYS Renginiai Startup Idėjos E.Įrankiai Video Pilna svetainė
Verslas
Array
(
    [articles.php?id=8] => Verslas svetur
    [articles.php?id=9] => Verslo idėja
    [articles.php?id=10] => Verslo gidas
    [articles.php?id=11] => Mano verslas
    [articles.php?id=12] => Verslo sąlygos
    [articles.php?id=13] => Sėkmės istorijos
    [articles.php?id=14] => Franšizė
)
Verslas svetur Verslo idėja Verslo gidas Mano verslas Verslo sąlygos Sėkmės istorijos Franšizė

Ar Lietuva turi potencialių „fintech vienaragių”?

BZN Start
2019-05-21 13:00:30
Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje vis daugiau kalbama apie „fintech“ srities verslų plėtrą, beribes jų perspektyvas bei ateityje išryškėsiančią naudą Lietuvos ekonomikai. Tačiau neretai publikuojamų straipsnių, komentarų ar ataskaitų „žvaigždėmis“ tampa Lietuvoje įsikurusių tarptautinių įmonių, tokių kaip „Revolut“, „Google“, „Instarem“ padaliniai. Atvirai bei pagrįstai džiaugiamasi, jog teigiama reguliacinė bei verslo aplinka į mūsų šalį padeda pritraukti didžiuosius užsienio „fintech“ žaidėjus, tačiau kyla klausimas, ar taip pat turime Lietuvoje įkūrtų inovatyvių finansų srityje veikiančių verslų, kurie ateityje gali tapti „fintech“ „vienaragiais“ (startuoliai, kurių vertė siekia 1 milijardą JAV dolerių). 

Visų pirma svarbu pažymėti jog pasaulinė „fintech“ industrija nenustoja sparčiai augti ir pritraukia vis didesnį investuotojų dėmesį. Rinkos tyrimų bendrovės „CB Insights“ duomenimis, 2014 – 2018 m. pasaulinės investicijos į „fintech“ įmones padidėjo beveik penkis kartus – nuo 8,3 iki 39,5 mlrd. JAV dolerių. Rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ industriją didėja globaliu mastu: rizikos kapitalo investicijos į „fintech“ verslus JAV per pastaruosius penkerius metus išaugo dukart, Azijoje – beveik 8 kartus, Europoje – triskart ir 2018 m. siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių. Dėmesys ir investicijų apimtys į „fintech“: industriją taip pat auga ir kitose regionuose, tačiau šiuo metu dominuojančias pozicijas investicijų į šią industriją atžvilgiu išlaiko JAV, Azija ir Europa – kartu paėmus, šioms rinkoms 2018 m. teko 96 proc. visų investicijų į „fintech“ rinką. Europos dalis visame investicijų į „fintech“ „pyrage“ pernai sudarė 13 proc., o bendrai paėmus ES rinkoje buvo sudaryti 367 rizikos kapitalo investicijų į „fintech“ įmones sandoriai. Palyginimui, 2014 m. tokių sandorių Europoje buvo tik 144. Atitinkamai auga ir „vienaragių“ skaičius. Šiuo metu „CB isights“ duomenimis 34 „fintech“ verslai gali vadintis „vienaragiais“ – nuo 2018 metų pradžios šį „klubą“ papildė trečdalis (11) naujų vardų. Tokios augimo tendencijos palankios Lietuvos „fintech“ verslams – tebeaugantis investuotojų susidomėjimas šia industrija bei natūraliai kylanti konkurencija atrasti naująjį „vienaragį“ verčia užsienio rizikos kapitalo atstovus plėsti savo akiratį bei ieškoti perspektyvių startuolių naujose geografijose – tokiu būdu atsiranda daugiau galimybių pažengusiems Lietuvos „fintech“ verslams būti pastebėtiems bei pritraukti investicijas tarptautinei plėtrai.

Lietuva neatsilieka

“Investuok Lietuvoje” atliktas Lietuvos „fintech“ rinkos tyrimas rodo, kad šis sektorius mūsų šalyje šiuo metu taip pat išgyvena sparčios plėtra etapą: 2018 m. Lietuvoje veikė 170 „fintech“ įmonės ir, palyginti su 2014 m., jų skaičius išaugo triskart (2014 m. – 55 „fintech“ bendrovės). Vien 2018 m. „fintech“ ekosistemoje veikiančių startuolių skaičius Lietuvoje padidėjo 45 proc., o šiuo metu tokios įmonės įdarbina apie 2 700 specialistų. 70% visų Lietuvoje veikiančių įmonių (120) savo gimtąja šalimi vadina Lietuvą. Atsižvelgiant į salyginai didelę „fintech“ verslų imtį Lietuvoje – „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 metų gale mūsų šalyje iš viso veiklą vykdė kiek daugiau negu 500 startuolių – galima daryti išvadą, jog lietuviai save laiko kompetetingais specialistais finansinių technologijų srityje bei atitinkamai statistiškai didėja tikymybė, jog netolimoje ateityje išvysime lietuvių įkūrtą pasaulinio lygio „fintech“ žaidėją.

Technologinė pažanga teigiamai keičia nusistovėjusius produktus bei procesus visose kertinėse finansinių paslaugų rinkose: skolinime, pinigų pervedimų versle, mokėjimų apdorojime. Norint išvystyti „fintech“ „vienaragį“ nebūtina stengtis iš esmės pakeisti nusistovėjusios tvarkos įvardintose multimilijardinėse finansų srityse – užtenka sukūrti konkurencingą produktą pasirinktoje industrijos nišoje. Tarptautiniu mastu skaičiuojama per 20 sričių finansų industrijoje, kuriose „fintech“ įmonės siūlo inovatyvius, klientų susidomėjimą jau spėjusius pritraukti sprendimus bei sėkmingai konkuruoja su prieš tai daugelį dešimtmečių grėsmės nejautusiais bankais, draudimo įmonėmis bei kitais finansų sektoriuje veikiančiais senbuviais.

Kokios yra vienaragių savybės?

Taip pat galimybes plėstis į užsienio rinkas Lietuvos startuoliams atveria ir milžiniška skaitmeninių mokėjimų apdorojimo rinka. Apžvelgti Lietuvos „fintech“ industrijos lyderiai – tai perspektyvūs verslai, jau turintys platų klientų ratą bei dedantys žigsnius užsienio rinkose. Tačiau kyla klausimas ar jų plėtros tempas yra pakankamas pasiekti „vienaragio“ statusą bei kokie veiksmai turėtų jį paspartinti. Žvelgiant į sėkmingų tarptautinių startuolių pavyzdžius, reikėtų išskirti finansavimo svarbą – įprastai „vienaragiai“ pasižymi stambiomis bei svarbiausą reguliariomis injekcijomis iš investuotojų, kurios padeda startuoliams išlaikyti spartų augimą ne tik vietinėse bet ir užsienio rinkose. Lietuvoje finansavimo galimybių išties yra, tačiau norėtųsi, jog investuotojai daugiau bendradarbiautų – prie perspektyvaus bei savo komercinį potencialą įrodžiusio startuolio plėtros turėtų prisidėti ne vienas ar keli, tačiau visa grupė investuotojų, tokiu būdu suteikiant jam galimybę būti konkurencingu stambiose rinkose. Taip pat svarbu, kad šiems startuoliams pavyktų sudaryti savo komandas iš kompetetingų specialistų, kurie suprastų, tai jog „fintech“ industrijoje nebūtina „išrasti dviračio“, tereikia sekti esamų „vienaragių“ pėdomis bei teikti patogesnius egzistuojančius sprendimus bei tokiu būdu užpildyti milžiniškos rinkos nišas.

Žvelgiant į anktyvosios stadijos Lietuvos „Fintech“ startuolių progresą rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris Audrius Milukas pažymi, jog perspektyvių verslų yra:

„Reikėtų išskirti klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos srityse technologinius sprendimus plėtojančius startuolius „Ondato“ bei „Idenfy“, mobiliosios bankininkystės sprendimus teikiantį „Paysolut“ bei draudimo rinką siekiantį sudrebinti – „Ooniq“. Tačiau kaip ir kitose srityse jaunų „fintech“ startuolių skaičių bei augimo tempą riboja vis dar neišsivysčiusi startuolių finansavimo ekosistema Lietuvoje: „Pastaruoju metu matome teigiamą tendenciją, jog mūsų šalyje bei regione atsiranda vis daugiau rizikos kapitalo fondų, tačiau svarbu pažymėti, jog Lietuvoje dauguma startuolių „neužauga“ iki tokio lygio verslų, kuriuos įprastai finansuoja fondai. Pirmuosius inovatyvių įmonių žingsnius turėtų finansuoti verslo angelai – jų tinklas Lietuvoje buvo įkūrtas tik praėjusiais metais. Norėtųsi, jog ši investuotojų grupė pasipildytų didesniu būriu aktyvių investuotojų bei taip pat sulauktų didesnės paramos iš Lietuvos institucijų, kurios rūpinasi mūsų šalies startuolių ekosistemos plėtra – teigė Audrius Milukas. Taip pat anot rizikos kapitalo eksperto – norėtųsi, jog startuolių įkūrėjai turėtų daugiau drąsos: „Neretai pastebime atvejus, kuomet išties kompetetingi specialistai nesiryžta palikti gerai apkomamų darbų tam, jog skirtų visą dėmesį savo perspektyvių įdėjų vystymui“.

Išsamiau pažvelgus į Lietuvos „fintech“ startuolių ekosistemą, tampa akivaizdu, jog turime džiaugtis ne tik dėl to, jog mūsų šalyje padalinius steigia tarptautiniai „vienaragiai“, tačiau ir todėl, kad veiklą sėkmingai vykdo Lietuvoje įkūrtos „fintech“ įmonės. Visų pirma, reikėtų išsskirti sparčiai augančius bei užsienio investuotojų dėmesį patraukusius startuolius: „SME Finance“, „Savy“, „NEO Finance“ „Transfergo“, „Worapay“, „Mistertango“. Tai, kad šių verslų technologiniai sprendimai bei verslo modeliai atranda savo vietą milžiniškose bei nuolat augančiose finansinių paslaugų rinkose, suteikia optimizmo prognozuojant jų tolimesnę tarptautinę plėtra bei atitinkamai verčių augimą. Taip pat pozityviai nuteikia ir didėjantis perspektyvių ankstyvosios stadijos „fintech“ verslų skaičius. Vis dėlto siekiant netolimoje ateityje turėti Lietuvoje įkurta „fintech“ vienaragį reikėtų pasitempti visiems startuolių ekosistemos dalyviams: verslų įkūrėjams reikėtų nebijoti plėtoti jau išrastų bei pasauliniu mastu sėkmingai taikomų sprendimų, investuotojai turėtų dažniau būrtis į grupes bei atlikti bendras investicijas, spauda bei valstybinės institucijos turėtų aktyviau pabrėžti jaunų Lietuvos įmonių potencialą bei tokiu būdu didinti verslo angelų gretas, o tarptautinėse įmonėse dirbantiems specialistams norėtųsi palinkėti drąsos siekti savo tikslų bei įgyvendinti sugalvotas įdėjas.