Kategorijos
Visi Verslas Klausimai TOP MOTERYS Renginiai Startup Idėjos E.Įrankiai Video Pilna svetainė
Verslas
Array
(
    [articles.php?id=8] => Verslas svetur
    [articles.php?id=9] => Verslo idėja
    [articles.php?id=10] => Verslo gidas
    [articles.php?id=11] => Mano verslas
    [articles.php?id=12] => Verslo sąlygos
    [articles.php?id=13] => Sėkmės istorijos
    [articles.php?id=14] => Franšizė
)
Verslas svetur Verslo idėja Verslo gidas Mano verslas Verslo sąlygos Sėkmės istorijos Franšizė

Jauno verslo biudžeto subtilybės

Urtė Bujevičiūtė
2018-03-06 13:00:46
„Dienos pabaigoje svarbiausia tik viena – ar verslas sugeba generuoti tokius pelnus (srautus), kokius įkūrėjai ir finansuotojai įsivaizdavo įmonės steigimo ar investicinio projekto pradžioje“, – teisingai sudaryto biudžeto svarbą pabrėžia Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Saročka.
 

Pagrindinis įrankis investuotojams

Biudžetas yra esminis verslo valdymo įrankis. Jis leidžia investuotojui įvertinti idėjos finansinį pagrįstumą ir verslo kūrėjų kompetenciją. Tai svarbiausia verslo plano dalis. „Komanda, gebanti sudaryti realistinį ir pagrįstą biudžetą jau pradinio verslo plano rengimo stadijoje, parodo ir savo kompetenciją, ir gilų verslo išmanymą, ir gebėjimą konceptualius strategijos šūkius išversti į labai konkrečią skaičių kalbą“, – tikina ekspertas.
 
Reikalingos finansinės žinios
„Reikėtų nepamiršti, kad piniginis srautas ir pelnas yra ne tas pats.“
A. Saročka.
Norint parengti tinkamą biudžeto planą, reikia turėti pakankamai finansinių žinių. Mokytis galima iš knygų, straipsnių ar kitos mokslinės literatūros šaltinių. Pritrūkus žinių, reikėtų konsultuotis su patyrusiais finansininkais arba turėti finansų srityje kompetentingą komandos narį. Planuojant biudžetą, svarbu įtraukti visus svarbiausius rodiklius. „Kokybiškame biudžete kiek įmanoma pagrįsčiau ir tiksliau turi būti suplanuotos projekto ar verslo pajamos, sąnaudos, piniginiai srautai ir kapitalo investicijos. Be adekvačių finansų vadybos pagrindų profesionalų biudžetą parengti būtų gana keblu“, – detalizuoja ekspertas.

Kad būtų išvengta esminių klaidų, reikėtų kuo tiksliau prognozuoti planuojamas pajamas, įvertinti realių sutarčių ir sandorių skaičių. Adekvačiai įvertinti sąnaudas, įtraukti rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą. Išvengti apyvartinių lėšų trūkumo padės pinigų srautų analizė. „Reikėtų nepamiršti, kad piniginis srautas ir pelnas yra ne tas pats, todėl, parengus pajamų ir sąnaudų, t. y. pelno (nuostolio) ataskaitos prognozę, būtina įsivertinti ir apyvartinių lėšų bei investicijų poreikį (pasirengti piniginių srautų prognozę)“, – teigia A. Saročka. Nesvarbu, kokia metodika remiantis bus sudaromas biudžetas, svarbu, kad skaičiai būtų kuo realesni ir turėtų ekonominį pagrindimą.
 
Teisingas sąnaudų vertinimas

Ypač atidžiai reikėtų skaičiuoti projekto sąnaudas. Ekspertas rekomenduoja ne tik kuo tiksliau ir realistiškiau numatyti sąnaudas, bet ir turėti rezervą nenumatytiems atvejams, kurių nepavyksta išvengti ankstyvosiose kūrimo stadijose. „Pradedant verslą ir neturint adekvačios patirties konkrečioje srityje, tai gali būti nelengva, todėl reikėtų investuoti laiko ir pastangų susirinkti visiems įmanomiems žaliavų, paslaugų pasiūlymams iš trečiųjų šalių, apklausti labiau patyrusiems verslininkams panašiose verslo šakose. Stebuklų nebūna – konkrečios verslo šakos įmonių išlaidų struktūros būna gana panašios, jei įmonės organizuotos tuo pačiu verslo modeliu“, – tikina ekspertas.

Jis primena ir darbo užmokesčio sąnaudų eilutę, kuri negali būti pamiršta. Norint parengti realistišką biudžetą, būtina adekvačiai įvertinti darbo jėgos kainą. Teisingai nustatyti darbo užmokestį padeda detali pasirinkto sektoriaus atlyginimų analizė. „Dažna klaida – steigėjai neskaičiuoja ir neprojektuoja savo rinkos dydžio atlyginimų, nes veiklos pradžioje tokių nėra iš ko mokėti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad neišmokama rinkos dydžio atlygio dalis yra ne kas kita kaip steigėjų turtinis įnašas į verslą „prakaitu“, – įsitikinęs A. Saročka.
 
Perdėtas optimizmas

Planuojant verslą ir dėliojant biudžetą, reikėtų įvertinti, kokių profesinių žinių reikės, ir rasti būdų jų įgyti arba kompensuoti tai samdant specialistus. Nesėkmę dažnai lemia netinkamai įvertintos sąnaudos, pervertintos pajamos ir kiti atmestinai sudėlioti rodikliai. Norint sėkmingai startuoti ar pritraukti investicijų, reikia ieškoti būdų išvengti kuo daugiau klaidų. „Verslų kūrėjai dažnai trykšta nepamatuotu optimizmu ir neįvertina, kiek kantrybės, išradingumo ir išteklių reikia idėjai įgyvendinti. Biudžeto formatu tai pasireiškia nepagrįstomis pajamų prognozėmis, nepakankamu sąnaudų bazės įvertinimu, kapitalo investicijų ir ypač apyvartinių lėšų poreikio pražiūrėjimu“, – apibendrina Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas.