Kategorijos
Visi Verslas Klausimai TOP MOTERYS Renginiai Startup Idėjos E.Įrankiai Video Pilna svetainė
Verslas
Array
(
    [articles.php?id=8] => Verslas svetur
    [articles.php?id=9] => Verslo idėja
    [articles.php?id=10] => Verslo gidas
    [articles.php?id=11] => Mano verslas
    [articles.php?id=12] => Verslo sąlygos
    [articles.php?id=13] => Sėkmės istorijos
    [articles.php?id=14] => Franšizė
)
Verslas svetur Verslo idėja Verslo gidas Mano verslas Verslo sąlygos Sėkmės istorijos Franšizė

Kodėl svarbu išmanyti verslo modelius?

Ieva Kniukštienė
2018-02-27 13:00:23
Vieno teisingiausio verslo modelio nėra. Kadangi jų yra daugybė, tai sudaro sąlygas kiekvienam verslui pasirinkti patį tinkamiausią variantą. Pasak investuotojo, vieno iš rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ įkūrėjų Roko Tamošiūno, verslo modelio supratimas ir gebėjimas jį pritaikyti gali sudėlioti esminius taškus verslo gyvavime.
 
Teisingo atsakymo nėra
 
Kiekvienas verslas dirba pagal konkretų modelį ir visai nesvarbu, ar komanda tai aiškiai pasako ir suvokia, ar veikia intuityviai, verslo modelis jiems gali būti priskiriamas. Anot pašnekovo, startuoliai niekuo nesiskiria nuo kitų verslų. Jie taip pat teikia paslaugas ar siūlo produktus, kurie yra apmokestinami. „Visa schema, kurioje matoma, kas yra užsakovas, paslauga ar prekė, kas apmokestinta ir kas iš to gauna naudą, yra verslo modelis“, – paprastais žodžiais paaiškina R. Tamošiūnas.
 
Verslo pasaulyje žinoma pačių įvairiausių verslo modelių. Kartais jų schemos iš tiesų sudėtingos, o kartais suprantamos iš pirmo žvilgsnio. Neretai pasitaiko atvejų, kai naudos gavėjas ir mokėtojas nesutampa, bet toks modelis veikia puikiai.
„Jau pačioje verslo pradžioje galima pastebėti, ar verslas adekvačią sumą išleidžia klientui pritraukti, ar ne per brangiai juos perka, o gal kaip tik turi akivaizdų pranašumą, palyginti su veikiančiais konkurentais“
R. Tamošiūnas.
„Paprasčiausias tokio verslo modelio pavyzdys galėtų būti paieškos sistemos, tarkime, „Google“. Visi naudojasi informacijos paieškos paslaugomis, tačiau nė vienas vartotojas už tai nemoka, nepaisant to, kad vertę gauna. Vis dėlto „Google“ surenka mūsų ieškomą informaciją ir po to ją apdoroja, panaudoja kurdama daugybę papildomų apmokestinamų produktų ir dalis vartotojų juos mielai perka. Tai jų pasirinktas verslo modelis ir jis veikia. Negalima teigti, kad vienas modelis yra teisingesnis už kitus. Visi jie naudojami ir naudingi, tik svarbu išmanyti specifiką, teisingai suvokti, kas yra vertės gavėjai, kas gali būti mokėtojai, kam sukuriama didžiausia vertė ir kuri grupė vartotojų gali ir yra pasiryžusi už tai mokėti“, – pasakoja R. Tamošiūnas.
 
Pasirinktas verslo modelis jaunam verslui ar startuoliui gali nubrėžti aiškią veiklos kryptį, sudėlioti taškus ant „i“ ir netgi parodyti sąsajas su būsimo pelno modeliu.
 
„Dažnai įmonių įvertinimai siejami su verslo modeliais ir turi sąsajų su pelno modeliais. Pavyzdžiui, jeigu tavo verslo modelis yra vienoks, tai jis galėtų būti įkainojamas vienaip, jeigu verslo modelis pasirinktas kitas – jo įkainojimas irgi gali būti kitoks. Taip pat svarbu, kad verslo modeliai dažnai apibrėžia, kiek verslas gali išleisti vartotojams pritraukti. Vėl – jeigu startuolis tik pradeda ir yra pasirinkęs konkretų verslo modelį, jo planas jau pats savaime gali diktuoti, kiek jis galėtų ir turėtų išleisti reklamai ar kitiems viešinimo būdams. Turint aiškų verslo modelį, kur kas paprasčiau palyginti save su bendrąja praktika pagal atskirus kriterijus ir įsivertinti, ar verslas juda tinkama linkme. Jau pačioje verslo pradžioje galima pastebėti, ar verslas adekvačią sumą išleidžia klientui pritraukti, ar ne per brangiai juos perka, o gal kaip tik turi akivaizdų pranašumą, palyginti su veikiančiais konkurentais“, – teigia pašnekovas.
 
Dviratį išrasti sunku
 
Dėl jau sėkmingai veikiančių verslo modelių gausos sudėtinga, o gal net vargu ar įmanoma, sukurti ką nors išskirtinai nauja, su visiškai nematyta veikimo schema. Ši dilema kyla tiek įprastam verslui, tiek startuolių kūrėjams.
 
„Aš nenorėčiau skaidyti į dvi kategorijas startuolių ir įprastų verslų. Kai kalbame apie verslo modelio pasirinkimą, visi jie žaidžia vienoje žaidimų aikštelėje ir turi tokias pat galimybes. Verslo modelių pasiūla vienoda kiekvienam. Vis dėlto svarbu pastebėti tai, kad nauji verslo modeliai sukuriami labai retai. Dažnesnis atvejis – kai paimamas verslo modelis ir pritaikomas naujai industrijai, kur iki tol dar nebuvo išbandytas. Už šiuos pokyčius dažniausiai atsakingi būtent startuoliai. Jie drąsiau ir lengviau adaptuoja klasikinius verslo modelius neįprastose srityse“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
 
Investuotojo neapgausite
 
Kaip vieną didžiausių jaunų verslininkų daromų klaidų R. Tamošiūnas įvardija verslo modelio neišmanymą. Anot jo, dažnai verslo srityje kliaujamasi intuicija, bet, kalbai pasisukus apie investicijų paiešką, gyvybiškai svarbu įsigilinti į savo plėtojamą modelį ir jo terminiją.
 
„Visi verslo modeliai yra gerai žinomi, išsamiai aprašyti. Galima pasigilinti, pasimokyti, palyginti su tuo, ką pats darai. Kartais juos aprašo mokslininkai, kartais savo patirtis atskleidžia patys verslininkai. Išmanymas ir suvokimas – ypač svarbūs startuoliams, ieškantiems investicijų. Investuotojai irgi žino tuos pačius verslo modelius, puikiai išmano jų veikimo principus, yra susipažinę su specifika. Prieš einant ieškoti investicijų, labai svarbu žinoti, koks yra tavo verslo modelis, kokia yra jo terminija, kokios svarbiausios jo metrikos“, – vardija pašnekovas.
 
Pasak jo, investuotojai nėra linkę išskirti geriausių verslo modelių, tačiau rizikos kapitalo fondai ar privatūs investuotojai dažnai net savo viešoje informacijoje atskleidžia, į kuriuos verslo modelius investuoja noriau. Tai, anot R. Tamošiūno, priklauso nuo asmeninių investuotojo patirčių, noro dirbti su konkrečiu verslu, bet ne nuo to, kad kuris nors modelis pats savaime būtų labiau lydimas sėkmės nei kiti. Naudinga domėtis šia informacija ir, taupant savo bei investuotojų laiką, tartis tik su tais, su kuriais nuomonės ir modelių pasirinkimai sutampa.