Kategorijos
Visi Verslas Klausimai TOP MOTERYS Renginiai Startup Idėjos E.Įrankiai Video Pilna svetainė
Verslas
Array
(
    [articles.php?id=8] => Verslas svetur
    [articles.php?id=9] => Verslo idėja
    [articles.php?id=10] => Verslo gidas
    [articles.php?id=11] => Mano verslas
    [articles.php?id=12] => Verslo sąlygos
    [articles.php?id=13] => Sėkmės istorijos
    [articles.php?id=14] => Franšizė
)
Verslas svetur Verslo idėja Verslo gidas Mano verslas Verslo sąlygos Sėkmės istorijos Franšizė

6 svarbiausi makroekonomikos rodikliai, kuriuos reikia įvertinti prieš kuriant verslą

Urtė Bujevičiūtė
2017-06-15 13:00:45
Kuriant verslą, svarbu atsižvelgti ne tik į vidinius įmonės procesus, bet ir į bendrą šalies politiką. Ji dažnai daro įtaką verslininko pasirinkimui, kurioje šalyje tinkamiausia pradėti verslą ir kokius aplinkos veiksnius reikia įvertinti prieš pradedant. SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgė svarbiausius makroekonomikos rodiklius ir jų įtaką jaunam verslui didžiausiame jauno verslo forume „Launch 2017“.

1. Šalies ekonominė situacija

Ekonomistas teigia, kad prieš kuriant verslą reikia žiūrėti į priekį ir tinkamai reaguoti į verslo ciklus. Ekonomikos augimo kreivė dažniausiai banguoja. Tai gali būti verslo ciklo pikas – viršūnė, nuosmukis – recesija, pakilimas ir vėl kitas pikas – priklauso nuo bangos padėties. SEB ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ne toks palankus metas pradėti verslą yra tuo metu, kai prasideda ekonomikos nuosmukis, geriausia verslo pradžia – pakilimas, kai augimo perspektyva yra akivaizdi.  Tačiau produktai ir paslaugos, kurie pirmą kartą pasirodo rinkoje, greičiausiai atras savo pirkėją net ir gūdžiausiais ekonomikos tarpsniais. Tiesiog tai yra įdomu, nauja, perspektyvu ir tokiems dalykams dažniausiai galima sutaupyti pinigų. .Galima pastebėti, kad ne pirmojo būtinumo prekių poreikis dažnai staiga išauga gerėjant ekonominei situacijai. Tačiau bloga žinia yra ta, kad šis poreikis gali staiga sumažėti tuo metu, kai ekonomika smunka.

2. Demografinė padėtis ir nedarbo lygis

Pasirinkus prekes ar produktus, svarbu tinkamai įvertinti perkamąją galią ir darbo jėgą. Vystant verslą konkrečiame regione, reikia atsižvelgti ir į jo ypatumus. „Įsivaizduokite, nedideliame Lietuvos miestelyje, kuriame gyvena 80 proc. pensinio amžiaus žmonių, įkuriama vaikiškų drabužėlių parduotuvė arba laisvalaikio ir pramogų centras. Žinoma, garbaus amžiaus sulaukę žmonės gali mėgti pašokti, tačiau akivaizdu, kad pasiūla neatitiks reikiamos paklausos “, – sako G. Nausėda.
Ta pati tendencija būdinga ir darbo jėgos vertinimui: gavus leidimą statyti gamyklą, reikia įvertinti darbuotojų pasiūlą tame regione. Aukšto nedarbo lygio regionai patrauklūs didelėms įmonėms, tačiau reikia įvertinti ir mažesnę bedarbių perkamąją galią.   Geriausias būdas tinkamai naudotis dideliu nedarbo lygiu – samdyti darbuotojus ten, kur jų užmokestis yra mažesnis, o parduoti pagamintas prekes ar sukurtas paslaugas kitose užsienio rinkose.

3. Darbo užmokesčio didėjimas

Augantys darbo kaštai arba didėjantis darbo užmokestis – dar vienas iššūkis, su kuriuosusiduria jaunas verslas. „Sparčiai didėjant vidutiniam atlyginimui, sektoriuose, kuriuose reikia daug darbo jėgos, verslininkai patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Konkuruojant su kitų valstybių gamintojais, kurie tokio spaudimo nepatiria, kiekvienais metais galima tapti vis mažiau konkurencingiems“, – teigia G. Nausėda.  Skirtinguose sektoriuose atlyginimai turi nevienodą poveikį, todėl svarstant būsimo verslo pobūdį, reikėtų įvertinti, kokią bendrų gamybos sąnaudų dalį sudarys darbo užmokestis. Ši dalis didžiausia mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonėse, todėl jos stengiasi kiek galima tai neutralizuoti. Praėjusiais metais didžiausią dalį darbuotojų darbo užmokesčiui skyrė kompiuterių programavimo ir konsultacine veikla besiverčiantys verslininkai. Darbo našumą galima didinti diegiant naujas technologijas, tačiau šiuo metu Lietuvoje ši praktika pritaikoma sunkiai, nes reikia didelių investicijų.

4. Valdžios politika

Skaičiuodami investicijas, reikalingas verslo pradžiai ir vystymui, turime įvertinti ir valdžios taikomus mokesčius bei kitas reguliavimo priemones. „Šiemet Finansų ministerija paskelbė, kad pirmaisiais veiklos metais jaunas verslas bus atleistas nuo mokesčių – tai sveikintina, bet vis dar nepakankama iniciatyva, kadangi buvo galima užtikrinti mokesčių „atostogas“ jaunam verslui ilgesniam laikui, pavyzdžiui, trejiems metams, o valstybės biudžetas nepajustų jokių didelių trikdžių.

5. Infliacija, pinigų kaina ir akcijų kainų indeksai

Visų pirma, auganti infliacija suteikia galimybę verslininkams paprasčiau nustatyti kainas, o tokioje aplinkoje vartotojas dažniau linkęs pirkti. „Didelė infliacija suteikia didesnę laisvę verslininkams nustatyti kainas ir leidžia pasiekti didesnę pelno maržą“, – teigia G. Nausėda. Kaip grėsmę ekonomistas įvardija vadinamąsias kainų žirkles, kai žaliavų kainos auga greičiau negu produkcijos, tokiu atveju padeda produktų diversifikacija. Antras svarbus rodiklis – pinigų kaina. Ji svarbi ne tik imant paskolą verslo pradžiai, bet ir vertinant alternatyviuosius kaštus: didelės indėlių palūkanos skatinapadėti indėlius ir gauti garantuotą investicijų grąžą. 2017 metų birželio mėnesį vis dar yra palanki situacija fiksuoti palūkanas.

Akcijų kainų indeksai yra taip pat svarbus ekonomikos rodiklis, kuris suteiks naudingos informacijos. Pirmiausia, brangstančios akcijos rodo tvirtą padėtį ir dažnai optimistiškus lūkesčius. Jeigu akcijų kursai kyla, galima spręsti, kad artimiausių metų makroekonomikos perspektyvos yra teigiamos. Be to, augant akcijų kainoms, įmonėms lengviau pritraukti investicijų iš įprastų kapitalo ir rizikos kapitalo rinkos dalyvių, nes jie sutinka prisiimti didesnę jauno verslo riziką.

6. Nekilnojamojo turto rinka

Ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir visa nekilnojamojo turto rinka padeda orientuotis makroekonomikos aplinkoje: „Vidaus rinkos temperatūrą atspindi ir nekilnojamojo turto rinka: sandorių aktyvumas svarbus ir pačiai nekilnojamojo turto rinkai ir daugybei susijusių paslaugų“, – sako ekonomistas. Tokiu atveju kyla ir interjero dizaino, architektūros, statybų ir kitų paslaugų paklausa. Ekonomisto nuomone,, šiandien nekilnojamojo turto rinka auga ir baimintis ekonomikos nuosmukio artimiausiu metu nereikėtų.